- rauklė
- rauklė̃ sf. (4) Pkr, Grž 1. Šd, Sk, Pšl tam tikra virvelė naginei sutraukti, suraukti: Te raũklę, surauk mano naginės snukį Pš. Nuvyk raũklę ir surauk nagines Ps. Negi su siūlu naginę rauksi – reikia nusivyt raũklę Všk. Rauklẽlė suraukia naginės priešakį Stč. Rauklė sutrūko, ir naginei snukis iširo Jnš. ║ virvelė kam nors siūti ar rišti: Nusivyk raũklę ir susilopyk nagines Skrb. Reikia vyt raũklę naginėm lopytis Rz. Pusę lopinio prilopiau ir rauklės pristigau Paį. Ar nematei rauklės, noriu susiūt pavalkus Skrb. Aš, sako, nuvysiu tokią raũklę i užrauksiu tą ežerą (ps.) Lnkv. Klimas atsisėdo ant krašto peklos ir veja rauklę peklai užraukti (ps.) PnmR. 2. koks sutvirtinimas, sujungimas: Šimtmečio pabaigoje sunkus čerpinis bažnyčios stogas pakeistas skardiniu, geležies rauklėmis surakinta vidurinė nava sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.